Italijos pusiasalyje ir Romoje gerokai kritus oro temperatūrai popiežiaus bendroji audiencija įvyko ne kaip įprasta Šv. Petro aikštėje, o didžiojoje Pauliaus VI audiencijų salėje. Susitikime su maldininkais Šventasis Tėvas kalbėjo apie gailestingumo darbą sielai „melstis už gyvus ir mirusius“ ir gailestingumo darbą kūnui „mirusį palaidoti“.
„Mirusį palaidoti“ gali atrodyti kaip savotiškas kvietimas. Tačiau kai kuriose pasaulio zonose, gyvenančiose su karo rykšte, kur bombos dieną naktį sėja baimę ir nekaltas aukas, šis kvietimas yra liūdnai aktualus, sakė popiežius, primindamas Tobito pavyzdį iš Šventojo Rašto. Jis, rizikuodamas gyvybe, laidodavo mirusiuosius, nors karalius buvo uždraudęs (Tob 1,17-19; 2,2-4). Taip pat ir šiandien kai kas rizikuoja gyvybe, kad palaidotų nelaimingas karų aukas. Todėl šis gailestingumo darbas nėra toks jau tolimas mūsų kasdienybei. Jis primena ir tai, kas įvyko Didįjį penktadienį, kai Marija, Jonas ir kelios moterys stovėjo po Jėzaus Kryžiumi. Jam mirus atėjo Juozapas iš Arimatėjos, turtingas izraelitas ir Sinedriono narys, tapęs Jėzaus mokiniu, ir pasiūlė palaidoti Jėzų naujame kape, kuris jam priklausė. Jis asmeniškai nuėjo pas Pilotą ir paprašė atiduoti Jėzaus kūną: tai buvo drąsiai atliktas tikras gailestingumo darbas!, - pasakė popiežius.
Krikščionims palaidojimas yra pamaldumo, bet taip pat didelio tikėjimo veiksmas. Padedame į kapą mūsų mirusiųjų kūnus su jų prisikėlimo viltimi. Melstis už mirusius pirmiausiai yra pripažinti jų liudijimą ir gėrį, kurį padarė. Tai padėka Viešpačiui, kad mums juos padovanojo ir už jų meilę bei draugystę. Bažnyčia meldžiasi už mirusius ypač per Šventąsias Mišias. Kunigo malda „Atmink, Viešpatie, mirusiuosius, kurie pažymėti tikėjimo ženklu, pirma mūsų paliko šį pasaulį ir miega ramybės miegu. Juos, Viešpatie, ir visus, kure mirė susijungę su Kristumi, priimk į šviesos, ramybės ir atilsio šalį“ yra paprasta ir veikli, bet labai reikšminga, nes paveda mūsų mirusiuosius Dievo gailestingumui. Meldžiamės su krikščioniška viltimi, kad jie būtų su Juo rojuje, kol susitiksime kartu tame slėpinyje, kurio nesuprantame, bet žinome, kad yra tikras, kad yra pažadas, kurį davė Jėzus. Visi prisikelsime ir visi visuomet pasiliksime su Jėzumi, su Juo!
Prisiminę mirusius, negalime pamiršti gyvųjų, kurie su mumis kasdien eina per gyvenimo išbandymus, - sakė popiežius, primindamas Tikėjimo išpažinimo ištrauką „Tikiu į šventųjų bendravimą“: šis slėpinys atskleidžia Dievo gailestingumo grožį, kurį Jėzus mums apreiškė. Šventųjų bendravimas primena, kad visi esame pasinėrę į Dievo gyvenimą ir gyvename jo meilėje. Visi, gyvi ir mirusieji, esame bendrystėje, t.y. visi suvienyti, sąjungoje, suvienyti bendruomenėje visų gavusiųjų Krikštą, kurie maitinosi Kristaus Kūnu ir priklauso didelei Dievo šeimai. Visi esame ta pati šeima, suvienyti. Todėl meldžiamės vieni už kitus.
Kiek daug skirtingų būdų melstis už artimą! – tęsė popiežius. Visi jie yra galiojantys ir priimtini Dievui, jei atlikti nuoširdžiai. Popiežius paminėjo kelis kasdieninio gyvenimo pavyzdžius: kai mamos ir tėčiai palaimina savo vaikus rytą ir vakarą; „palaiminti vaikus – tai malda!“, - sakė popiežius, prisimindamas maldą už ligonius, jų aplankymą, maldą kartu su jais, ir paminėjo taip pat tylią maldą, kartais su ašaromis, kai išgyvenami dideli sunkumai. Popiežius papasakojo ir apie vakarykštės dienos Mišiose Šv. Mortos namų koplyčioje sutiktą jauną verslininką. Jis per ašaras pasakojo apie bankrutuojančios firmos sunkumus ir kaip stengiasi neatleisti iš darbo darbuotojų, žinodamas, kad jei taip pasielgtų, nukentėtų penkiasdešimt šeimų, o jo sąžinę tai slėgtų visą gyvenimą. „Štai geras krikščionis! Štai kaip jis meldžiasi darbais! Atėjo į Mišias melstis ne vien už save, dėl artėjančio bankroto; ir ne tiek dėl savęs, kiek dėl penkiasdešimties šeimų. Tai žmogus, kuris moka melstis širdimi ir darbais, moka melstis už artimą. Popiežius paminėjo ir padėkos maldą už gautą gerą žinią apie draugą, giminaitį, bendradarbį. Kartais nežinome, kaip melstis. Šv. Paulius sako: „Mes juk nežinome, ko turėtume deramai melsti, todėl pati Dvasia užtaria mus neišsakomais atodūsiais“ (Rom 8,26). Tai Šventoji Dvasia, kuri meldžia mumyse. Tad atverkime savo širdis, kad Šventoji Dvasia, pažindama giliausius mūsų troškimus, juos nuskaistintų ir įgyvendintų.
Bet kuriuo atveju, prašykime sau ir kitiems Dievo valios, kaip „Tėve mūsų“ maldoje, nes Jo valia yra pats didžiausias gėris: tai gėris Tėvo, kuris mūsų niekuomet neapleidžia.
Užbaigdamas šį katechezių ciklą apie gailestingumą, popiežius Pranciškus sakė: „Įsipareigokime melstis vieni už kitus, kad gailestingumo darbai kūnui ir sielai vis labiau taptų mūsų gyvenimo stiliumi. Apžvelgėme keturiolika gailestingumo darbų. Baigėsi katechezės apie gailestingumą, tačiau gailestingumas tęsiasi ir turim jį įgyvendinti šiais keturiolika būdų“.
Šventajam Tėvui užbaigus katechezę jos santrauka buvo perskaityta maldininkams įvairiomis kalbomis. Paskui popiežius kreipėsi itališkai, primindamas gruodžio pirmąją minimą Pasaulinę kovos su AIDS dieną. Po to popiežius parėmė tarptautinę konferenciją Abu Dabyje apie kultūros vertybių apsaugą konfliktų zonose:
Popiežiaus raginimas Pasaulinės kovos su AIDS dienai
Rytoj, gruodžio 1-ją, minima Pasaulinė kovos su AIDS diena, paskelbta Jungtinių Tautų Organizacijos. Milijonai žmonių gyvena su šia liga ir tik pusė jų gali naudotis gydančia terapija. Prašau visų melstis už juos ir jų artimuosius ir ugdyti solidarumą, kad ir labiausiai skurstantys galėtų naudotis diagnozės ir adekvataus gydymo paslaugomis. Be to, prašau, kad visi apsiimtų atsakingai siekti, kad būtų sustabdyta tolesnė šios ligos plėtra.
Popiežiaus parama konferencijai dėl kultūros vertybių apsaugos konfliktų zonose
Prancūzijos ir Jungtinių Arabų Emyratų iniciatyva, bendradarbiaujant Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijai (UNESCO), Abu Dabyje gruodžio 2 ir 3 dienomis rengiama tarptautinė konferencija kultūros vertybių apsaugai konfliktų zonose. Tai, deja, dramatiškai aktuali tema. Vadovaudamasis įsitikinimu, kad kultūros vertybių apsauga sudaro esminę žmogaus asmens apsaugos dimensiją linkiu, kad šis renginys paženklintų naują etapą žmogaus teisių įgyvendinimo procese.
Apaštalo Andriejaus šventė
Paskutinieji popiežiaus žodžiai trečiadienio bendrojoje audiencijoje buvo jo sveikinimas Konstantinopolio ortodoksų bažnyčiai ir jos patriarchui su šv. Andriejaus švente:
„Apaštalo Andriejaus šventės proga trokštu pasveikinti Konstantinopolio Bažnyčią ir mylimą patriarchą Baltramiejų, susivienyti su juo ir su Konstantinopolio Bažnyčia šios šventės proga, su ta seseriška Bažnyčia vardan Petro ir Andriejaus, visi kartu, palinkėkime viso ko geriausia, Viešpaties palaimos. Stipriai apkabinu!“. (Vatikano radijas)
Nuotraukoje - Popiežius Pranciškus - REUTERS
